Kalbą vertinant iš kalbos filosofijos pozicijų
Nesinori tikėti, kad viešosios kalbos stilius vertas įvardijimo tik kaip žongliravimas (Raimonda Ramelienė. "Žongliruoti žodžiais - tik pagal taisykjles" // Lietuvos žinios, Nr. 260, 2012.11.13, p. 1-2. Keisčiausia yra tai, kad šioje publikacijoje nepaminėtas žodis "kultūra". Žmogaus kalba kaip niekas kitas liudija jo kultūrą ir yra vienas svarbiausių kultūros komponentų ir resursų apskritai. Nesvarbu, ko tikisi...
Tik meistriškumas suteikia orumo
Nors Jūratė Laučiūtė įtikinamai paaiškino skirtumą tarp kumečio ir liokajaus (Kumečiai ar liokajai? // Lietuvos žinios, Nr.226, 2012.10.03, p.4), su šios autorės bendraisiais argumentais neįmanoma sutikti. Pirmiausia ir tik trumpai, minėtos sąvokos neišsemia nei visuomenės sandaros, nei ...
Priežastys daug sudėtingesnės
Į pastarojo meto tragedijas plačiai atsiliepė spauda, (pavyzdžiui,...). Daugelis akcentuoja interneto žalą, išryškina atotrūkį tarp kartų kaip techninę problemą. Interneto neigiamybės ne vien dėl techninių keblumų. /.../ Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad interneto žala (Kinijoje ir Vietname yra vaikų gydomų nuo interneto priklausomybės) – kultūros padarinys, ypatingai atsirėmęs į švietimą. ..
Nefinansinis kokybės ir kultūros siekis
Dabartinė kultūros padėtis ir profesionalų gyvenimo aprūpinimo klausimai neramina kiekvieną pastabų žmogų, kuris sugeba mąstyti vertybinėmis sąvokomis, t.y. suvokia reiškinių esmę retrospektyvoje ir perspektyvoje, juos priima arba atmeta pasiremdamas verčių sistemos kriterijais. Verčių sistemą žmogus perima iš kultūros, kuriai atstovauja. Kaip nebūtų keista, Lietuvos etnosą skirtingai apibrėžiantys žmonės, priklausantys skirtingoms socialinėms bei politinėms grupėms, būdami skirtingo išsilavinimo ir kultūros, vieningai smerkia išplitusios agresyvios komercijos ir antikultūros reiškinius, net piktinasi dabarties elgesio normomis ir papročiais, greičiau atmeta negu kritiškai priima šiuolaikinį meną. Inteligentai ir kultūros sričių žmonės gali sau ir kitiems paaiškinti tokius reiškinius ir reakcijas...
Ar nereikėtų pirmiausia apsibrėžti objektus, tikslus ir principus?
Nemažai prikalbėta ir prirašyta apie aukštojo mokslo reformą (plg.: LŽ, Nr. 246, 248), dabar labai tvirtai išreikšta mokslo institucijų kokybės vertinimo nuostata bei vertintojų gaminimo perspektyva (LŽ, Nr. 249), bet apie studijas, dėstymą ir mokslą nepasakyta nieko išsamaus ir apčiuopiamo, ypač kai studentai ir visuomenė praradę nuovoką, kas yra mokymasis. Žinia iš periodikos tokia, ...
More Articles...
Page 7 of 9
<< Start < Prev 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Next > End >>